Kognityvinė elgesio terapija (KET) remiasi neuromokslo pagrįstu faktu, jog žmogaus savijautą (jausmus, emocijas) veikia žmogaus mąstymas (mintys, taisyklės ir kertiniai įsitikinimai), o kylančios emocijos veikia žmogaus elgesį. Vadinasi žmogaus savijautą veikia ne tai kas nutinka, o taip kaip žmogus interpretuoja tai kas vyksta. KET teigia, jog psichologinės problemos kyla dėl klaidingų įsitikinimų ir/arba mąstymo procesų. Klaidingi įsitikinimai veikia realybės suvokimą, sukelia nemalionius jausmus. Todėl KET siekia ištaisyti klaidingus įsitikinimus ir padėti klientams pakeisti prielaidas palaikančius netinkamą elgesį ir distresą keliančius jausmus (pvz. liūdesį ar nerimą).

 

KET primiausia stengiasi sušvelninti simptomus (pvz. panikos atakas, nerimą, depresijos simptomus), tačiau jos pagrindinis tikslas - padėti pašalinti mąstymo šališkumą, kuris formavosi esant įvairioms vaikystės, paauglystės, gyvenimiškoms patirtims ir pakeisti kertinius žmogaus įsitikimus, dėl kurių žmogus gali patirti distresą ateityje.

​

KET nėra tik neigiamų įsitikinimų keitimas atitinkančiais realybę. Ji visų pirma remiasi tikrove, o ne trokštamu mąstymu (nemaišyti su pozityviu mąstymu!). Be to, KET netvirtina, kad žmonių problemos yra tik įsivaizduojamos. Klientai gali turėti ir funkcinių trūkumų, sunkių socialinių, finansinių ar sveikatos problemų. Tačiau, be tikrų problemų, jie šališkai vertina save (pvz. "Aš silpna/-s), situacijas (pvz. "Čia nieko nepakeisiu"), savo išgales (pvz. "Aš nesugebėsiu susitvarkyti"), o tai riboja jų reakcijų spektrą ir trukdo ieškoti geriausių sprendimų. KET terapijos rėmuose mokomasi problemų sprendimo, minčių pertvarkos, daromi eksperimentai, kurie suteikia naują patyrimą, bei kiti namų darbai.

 

KET terapijoje svarbiausia tai kas vyksta tarp terapinių užsiėmimų, todėl didelis dėmesys skiriamas namų darbams ir praktiniam terapinių įžvalgų pritaikymui, kad pokyčiai vyktų kuo greičiau ir sklandžiau. Nes juk ką gali vienas terapinis užsiėmimas per savaitę prieš likusias 167 gyvenimo valandas? Dėl KET praktinio pritaikymo savo kasdienybėje, bendradarbiaujančio santykio su terapeutu šį terapija efektyvi ir yra sąlyginai trumpa. Moksliniai tyrimai rodo, kad nerimo sutrikimais ir depresija sergantiems klientams, kurie neturi gretutinių susirgimų galima padėti per 10-20 terapinių susitikimų.

​

KET terapuetas siekia išmokyti savo klientą tapti sau pačiam geriausiu terapeutu.

​

Tačiau KET nėra panacėja. Kaip jau supratote, KET reikalauja aktyvaus kliento įsitraukimo į terapinį procesą, todėl KET netaikoma kai klientas nenori to daryti, turi pažintinių sutrikimų (pvz. raidos sutrikimai, atminties sutrikimai, demencija). KET poveikis taip pat ribotas esant asmenybės akcentuacijoms ir asmenybės sutrikimams (pvz. ribinei asmenybei). Tokiu atveju taikau Schemų terapiją.

​

​